MENIU
GRĮŽTI Į TINKLARAŠTĮ

5 patarimai kaip iširinkti drabužius slidinėjimui

2017.02.09, Laisvalaikis


Žiemos sezonas reiškia ne tik stingdantį šaltuką, bet ir daug pramogų. Smagūs nusileidimai nuo kalniuko, čiuožinėjimas su pačiūžomis ant užšalusios ežero ir slidinėjimo kelionės į kalnus. Pastarosios gali sukelti tikrą galvos skausmą dėl daugybės specialių drabužių, kurių reikia šiam sportui. Iš anksto išsigąsti nevertėtų, nes viskas ne taip sudėtingas kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

 1. Drabužių sluoksniavimas – būtinas

 Žmonėms, pirmą kartą ketinantiems vykti aktyvaus poilsio į kalnus, rekomenduoja iš pradžių pasirūpinti tinkama apranga bei nuspręsti kuo norėsite slidinėti – slidėmis ar snieglente. Nors daugelis mėgėjų tikina, kad nuo to priklauso, kokią aprangą reikėtų įsigyti, reguliariai pats slidinėjantis sporto reikmenų parduotuvės „Terrasport” vadovas Viktorijas Zaubidovas, mano, kad tai nėra svarbu.

„Iš principo nėra skirtumo kuo tu čiuoši – slidėmis ar snieglente. Ir slidininkų, ir snieglentininkų apranga yra tokia pati. Aišku, čia taip pat siaučia mados vėjai, kurie diktuoja tai, jog snieglentininkai dažniausiai renkasi laisvesnius ir ryškesnius drabužius”, – pasakojo specialistas.

Jo teigimu, svarbiausia yra laikytis drabužių sluoksniavimo, kuris užtikrina ne tik šilumą, bet ir nepraleidžia drėgmės bei gerai išgarina prakaitą. Susidomėjęs aktyviu žiemos sportu turėtų įsigyti tris drabužių sluoksnius – apatinį termo drabužį, kuris yra plonas ir priglundantis prie kūno, sintetinio audinio megztinį dar vadinamą „fleece” bei specialią slidinėjimui skirtą striukę ir kelnes.

2. Atsisveikinkite su medvilne

 Renkantis drabužius aktyviam žiemos sportui vertėtų pamiršti mamų ir močiučių mėgstamą medvilnę. V. Zaubidovo nuomone, termo drabužius reikėtų rinktis iš sintetinio pluošto, kuris nesugeria drėgmės, o ją išstumia į paties drabužio paviršių. Iš sintetinės medžiagos turi būti ir megztinis, kurį esant šaltesniam orui galėsite dėtis ant termo rūbo.

Sintetines medžiagas geriau rinktis dėl to, kad nesušaltume. „Žmogus dažniausia sušąla tada, kai jo prakaitas lieka prie kūno, o kaip žinia drėgmė labai traukia šaltį”, – sakė V. Zaubidovas.

Pašnekovo teigimu slidinėjimui netinka net medvilninės kojinės. Būtina pasirūpinti specialiomis ilgomis žiemos sportui skirtomis kojinėmis, kurios taip yra iš sintetinės medžiagos. „Tiems, kuriems dažnai būna šalta, aš rekomenduočiau tokias sintetines kojines, kurių sudėtyje yra merino vilnos. Rinktis tik iš vilnos pagamintas kojines taip pat nėra gerai”, – pasakojo specialistas.

Mėgstantiems drąsų slidinėjimą reikėtų pasirūpinti specialiomis „kompresinėmis” kojinėmis. Tokios kojinės prilaiko raumenį, pagerina kraujotaką ir net mažiau vargsta koja.

Kalbant apie slidinėjimo striukę, ji turi būti „kvėpuojanti” ir atspari drėgmei. Už atsparumą drėgmei atsakingos membranos esančios striukės medžiagoje. Matuojama kiek kvadratiniame metre gramų vandens galima išgarinti per 24 valandas. Gera slidinėjimo striukė turėtų turėti nuo 8000 membranų.

3. Nepamirškite ir galvos

 Kalnuose būtina pasirūpinti ir specialiais galvos bei veido apdangalais. Tokios nuomonės laikosi ir V. Zaubidovas: „Tai yra privaloma. Jeigu kalnuose siaučia pūga arba yra didžiulis vėjas privaloma užsidėti specialų galvos apdangalą, kad matytųsi tik akys ir nosis. Jeigu yra šiek tiek šilčiau rekomenduočiau dėvėti kaklo movą, kurį reikalui esant galima pakelti ir iki pat nosies”.

Reikia prisiminti ir tai, jog net jeigu atrodo, kad vėjo nėra, čiuožimo metu žmogus pats išvysto gan didelį greitį. Pradedantysis čiuožia apie 30 km/val greičiu, o jau pramokę skrieja 60-80 km/val greičiu, tad apsaugoti galvą ir kaklą reikėtų visiems.

4. Apsaugoti reikia ir rankas

 Atrodytų elementaru, bet vis dėlto verta paminėti ir pirštines. Jų yra pačių įvairiausių. „Vieni pirštinių užpildai duoda daugiau šilumos, kiti mažiau. Tarkime, yra pirštinių net su natūraliai žąsų pūkais. Jos itin šiltos ir pralenkia net visus sintetinius pluoštus. Pirštinės taip pat turi neperšlapti, išgarinti drėgmę”, – pasakojo „Terrasport” vadovas.

Zaubidovo teigimu, klientams siūlomos net specialios šildančios pirštinės. Šių pirštinių viduje yra išvedžiotas plotas siūlas, kuris nuo akumuliatoriaus šyla ir skleidžia šilumą visoje pirštinėje. Tiesa, tai – pakankamai brangus malonumas.

Greitai sušąlantiems galima rinktis specialias termo pirštines ir viršutines pirštines. Taip itin dažnai rengiasi moterys, kurios bijo sušalti.

5. Apsaugos, apsaugos ir dar kartą apsaugos!

 Apsaugos, kitaip nei drabužiai, slidininkams ir snieglentininkams skiriasi. „Žiauriausia trauma kokia gali nutikti slidininkui yra stuburo sutrenkimas ir lūžis. Slidininkai naudoja tik stuburo arba stuburo ir krūtinės apsaugas. Tuo tarpu snieglentininkams apsaugų reikia žymiai daugiau. Jiems būtinos kelių apsaugos, specialūs uodegikaulį apsaugantys šortai, riešų apsaugos. Pastarosios labai reikalingos, nes dažniausiai snieglente čiuožiantys žmonės iš kalnų grįžta su riešų lūžiais”, – kalbėjo V. Zaubidovas.

Apsaugos skiriasi ir iš pagamintos medžiagos. Populiariausios yra apsaugos plastikiniu kiautu bei slikino ar specialių putų pagrindu. Kietos apsaugos plastikiniu kiautu reikalingos tiems, kurie slidinėja sniego parkuose, daro įvairius triukus ant vamzdžių. Ten žmogus griūva ne ant sniego, o ant kietesnio paviršiaus.

Pašnekovo teigimu, kalbant apie apsaugas reikėtų akcentuoti ir šalmus. „Tie, kurie slidinėja be šalmo yra bepročiai. Daugelyje Europos kurortų yra net draudžia čiuožti be šalmo, tad aptarnaujantis personalas už taisyklių pažeidimą jus gali išvaryti. Anksčiau buvo madinga šalmo nesidėti, bet tai yra tikra nesąmonė ir labai nesaugu”, – pasakojo daug metų slidinėjantis sporto prekių parduotuvės “Terrasport” vadovas.

 

9 žmonėms patinka
Komentarai:

#ogmiosmiestas