Meniu
GRĮŽTI Į TINKLARAŠTĮ

Šimtalapis – kai tradicijos paklūsta eksperimentams

2019-07-18 , Maistas


Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, niekuomet neragavusį šimtalapio. Šis gardumynas taip stipriai įsišaknijęs lietuviškoje konditerijoje ir kiekvieno iš mūsų šeimos tradicijose, jog daugelį kasmečių švenčių sunku įsivaizduoti be jo – saldaus gardėsio, užėmusio garbingiausią vietą ant vaišių stalo. 

Tiesa, kad ir kaip mėgstamas Lietuvoje, šimtalapis – tradicinis totorių tautos kepinys. Ir nors pagal įprastinį receptą šis yra gaminamas iš mielinės tešlos bei įdaromas razinomis ir aguonomis, šiandien dažnai sutinkamos ir įvairios jo variacijos. Pavyzdžiui, Ogmios mieste įsikūrę šimtalapių namai „Lapė kepė“ klientus džiugina šiuos kepinius įdarydami pačiais netikėčiausiais produktais – varške, obuoliais ar netgi kumpiu. Tad plačiau apie šimtalapių gimtinę, jų gamybos procesą bei skonių įvairovę kalbamės su viena iš „Lapė kepė” savininkių Renata Venckiene.

 

Geriausias receptas – iš totorių šeimos rankų

Ne paslaptis, jog tikriausių ir skaniausių šimtalapių receptus saugojo ir į Lietuvą atvežė čia apsigyvenę totoriai. Nors daugelis jų kepimo paslaptimis ir ingredientų kombinacijomis su pašaliniais nesidalindavo, pasitaikydavo ir išimčių. R. Venckienė džiaugiasi esanti Alytiškė, kadangi būtent ten anksčiau gyveno itin daug totorių šeimų, ir dėkoja vienai jų už perimtą tradicinį šimtalapio gamybos receptą, kuriuo naudojasi iki šiol. 

„Šimtalapis itin mėgstamas yra Alytaus rajone. Šiuose kraštuose, kaip žinia, seniau gyveno nemažai totorių. Mano nuomone, tautos mainėsi savomis tradicijomis, taigi taip šimtalapių tradicija ir liko šiame krašte”, – pasakoja pašnekovė ir priduria, jog šimtalapio vaizdas ir skonis atsiminimuose guli nuo pat ankstyvos vaikystės, kai šiuos dar kepdavo mama. „Kadangi esu alytiškė, kiek prisimenu, vaikystėje mes nuolat kepdavome šimtalapius. Stipriai bičiuliavomės su viena totorių šeima, taigi jie išmokė mano mamą tradicinių receptų, o iš mamos tai perėmiau ir aš”, – teigia R. Venckienė. 

 

Gaminamas rankomis ir tik iš natūralių produktų

Pašnekovės teigimu, vienas svarbiausių dalykų yra tai, jog tradicinis totoriškas šimtalapis turi būti gaminamas rankomis, tačiau ne mažesnį vaidmenį atlieka ir pasirinkti kepinio ingredientai. „Visų pirma, labai svarbu tinkami produktai, žaliavos. Jie turi būti kokybiški ir itin atidžiai atrinkti. Bene svarbiausias šimtalapio ingredientas yra miltai. Jie turi būti su, kaip sakoma, geru glitimu. Tešla privalo tampytis, o ne plyšti, kitaip tinkamo šimtalapio iškepti nepavyks”, – teigia R. Venckienė. 

Taip pat, šimtalapių namų savininkė suskumba pabrėžti, jog kepinio gamybai itin svarbu naudoti tik natūralų sviestą. „Negalima į tešlą dėti margarino ar kitų riebalų, kurie negrįžtamai sugadina skonį. Aguonos ir razinos taip pat turi būti paruošiamos tinkamai – plikomos, valomos, mirkomos. Gaminant tradicinį šimtalapį, susidariusi karamelė yra tampoma po kiekvieną lakštą atskirai“, – tikina pašnekovė. 

 

Tradicijos paklūsta eksperimentams

Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, nors tradicinis šimtalapis yra įdaromas razinomis ir aguonomis, šiandien dažnai sutinkamos ir įvairios jo variacijos. „Lapė kepė“ šimtalapių namuose sutinkami kepiniai, įdaryti varške, obuoliais (kaip teigia savininkai, tai – šimtalapiška štrudelio versija) ir netgi kumpiu. R. Venckienė teigia, jog nereikėtų apsiriboti tik tradiciniu skoniu: „Saldėsio įdarai gali būti įvairūs ir patys įdomiausi. Tarkime, mes pabandėme sukurti šimtalapį su varške. Šis receptas itin puikus, jo pardavimai beveik lygiuojasi su tradicinio šimtalapio. Sunku patikėti, kad labai skanus yra ir šimtalapis su kumpiu – jį mūsų parduotuvėje renkasi vyrai”, – tvirtina pašnekovė ir priduria, jog svarbu nebijoti eksperimentuoti, kadangi tik taip atrandama tai, kas geriausia. 

Komentarai:

#ogmiosmiestas