MENIU
GRĮŽTI Į TINKLARAŠTĮ

Liutauras Čeprackas: Visi receptai gimsta man gulint lovoje

2016.08.31, Interviu - Maistas


„Aš nesuprantu tų žmonių, kurie sako, kad „Michelin” yra š…”, – sako žmogumi uraganu, griežčiausiu Lietuvos virtuvės šefu pramintas Liutauras Čeprackas. Garsus kulinaras tikina, kad pats labai norėtų pasiekti tokį prestižinį įvertinimą, bet kol kas užteks iš Lietuvos išguiti karbonadų kultūros likučius ir pagaliau pradėti reikalavimų neatitinkančias maisto įstaigas vadinti valgyklomis, o ne restoranais. Atvirai apie elgesį virtuvėje, lietuvių valgymo įpročius ir meilę maistui su L. Čepracku. 

Televizijos ekranuose Jus žmonės pripratę matyti griežtą, profesionalų, o kartais net ir bauginantį. Ar visada toks būnate virtuvėje?

Aš griežtas virtuvėje tik todėl, kad siekiu rezultato. Toks žmonių susidarytas įspūdis jau seniai turėjo būti paneigtas. Mano asmenybei sukurtas pirmasis įspūdis yra neteisingas ir visiškai nieko bendro neturi su realybe. Manyčiau, kad perfekcionizmas ir griežtumas yra neatsiejama profesionalumo dalis. O ar kaip idiotas virtuvėje rėkauju? Tai ne, taip nėra.

Gal daugelis atėjusių į vieną iš Jūsų restoranų tikisi savotiško šou…

Kam naudinga būtų iš to, kad aš rėkaučiau? Tai atsilieptų galutiniam rezultatui, nes mano darbuotojams būtų nemalonu dirbti, kai ant jų kas nors rėktų pastoviai. Man pačiam tai būtų nemalonu. O ką jau kalbėti apie mūsų svečius. Gal keliems gyvenime pasimetusiems žmonėms cheap nfl jerseys ir būtų įdomu pamatyti ir išgirsti mano temperamentą ir riksmus, bet didesnė dalis žmonių ateina ne dėl mano šūkavimo, o dėl maisto.

„Le Cordon Bleu“ mokykla, darbas „Michelin” žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose. Tikriausiai nuo šių epitetų prieš Jūsų pavardę Jums jau nei šilta nei šalta. Kokiu savo pasiekimu labiausiai didžiuojatės?

Aš didžiuosiuosi tik tada, kai mane kažkas įvertins „Michelin” žvaigždutėmis, jeigu aš vis kada nors pasieksiu tokį įvertinimą. Neslėpsiu – to labai norėčiau ir tai savaime suprantama. Aš nesuprantu tų žmonių, kurie sako, kad „Michelin” yra š… ir toks žvaigždutės nieko vertos. Tai tik pliurpalai žmonių, kurie patys supranta, kad „Michelin” nepasieks.

Taip pat man nelabai įdomūs lietuviški įvertinimai, kadangi nfl jerseys wholesale mes esame „švogerių” šalis. Čia žmonės vertina tikrai ne pagal tavo profesionalumą. Tarkime, mane kartais vertina pagal susidariusį televizinį įvaizdį. Aš ir pats save per televizorių pamatęs iš šalies pagalvočiau, kad tas žmogus yra nestabilios psichikos.

Neseniai su vienu gerbiamu Lietuvos šefu mes buvo pakviesti į Latviją. Ten buvome vieni iš slaptųjų vertintojų ir rinkome geriausių Latvijos restoranų 30-tuką. Toks būdas mano nuomone yra teisingas, nes tu ateini į restoraną neturėdamas jokių pašalinių nusistatymų. Bet čia kalba ėjo apie Latviją. Ar kas nors gali slaptai vertinti Lietuvoje, kai mes visi visus pažįstame?

Skamba kaip retorinis klausimas.

Tikrai taip. Mes, galima sakyti, turime teisę vertinti save.

O kaip vertinate lietuvių maisto įpročius? Esate minėjęs, kad mūsų tautiečiai įstrigę karbonadų kultūroje.

Daugumos Lietuvos maisto įstaigų aš negalėčiau pavadinti restoranais. Sunku vietą vadinti restoranu, kai ten atėjęs, tu gali gauti prastesnį maistą nei pats pasidarai namuose. Vilniuje mes turime restoranų, tai yra tiesa, bet žvelgiant į bendrą Lietuvos situaciją, didesnė dalis yra tiesiog valgyklos pavadintos restoranais. Aš atsiprašau, bet karbonadą su sūriu ant viršaus gali išsikepti kiekvienas. Bulvinių blynų, šaltibarščių taip pat gali pasidaryti visi. Lietuvoje didžiulė bėda, nes mes neturime normalios maisto įstaigų klasifikacijos. Šiandien bet kokia skylė su ceratinėmis staltiesėmis vadina save restoranu. Kai iš tikrųjų jos pavadinimas yra paprastas – valgykla.

Kas jus piktina labiausiai?

Mes turime daug valgyklų, nedaug restoranų ir kitų maitinimo vietų tokių kaip restobarai, gastrobarai, bistro. Situacija turėtų pasikeisti arba turėtų būti įvesta normali klasifikacija.

Koks maisto produktas Jums niekada neatsibos?

Vienareikšmiškai – juodieji ikrai. Aš visada noriu juodųjų ikrų. Tai vienas tų ingredientų, kurie man nepabos.

Kaip sudarinėjate savo restoranų meniu, kuriate naujus receptus?

 Tai darau visuomet gulėdamas lovoje. cheap nfl jerseys China Visi receptai, kuriuos esu kada nors sukūręs, gimė man gulint lovoje. Taip pat turiu būti šiek tiek alkanas. Tada geros idėjos tiesiog liejasi laisvai.

Kokie jūsų ateities planai?

 Planuoju daug ką. O ką? Pamatysime tada, kada naujos vietos jau bus atidarytos.

 

10 žmonėms patinka
Komentarai:

#ogmiosmiestas