EN RU
Meniu
GRĮŽTI Į TINKLARAŠTĮ

Pavasaris jau kviečia ruoštis daržo darbams

2019-07-20 , Stilius


Daržovių augintojams šis metų laikas – pats darbymetis. Tai metas apsvarstyti reikiamą derliaus kiekį, suplanuoti daržo išdėstymą bei imtis pirmųjų veiksmų, kurie užtikrins galimybę ilgai džiaugtis šviežiomis daržovėmis. Apie pirmuosius būtinus pavasarinius darbus kalbamės su Ogmios mieste įsikūrusio sodo centro, kuriame pirkėjai ras platų sodo ir daržo prekių asortimentą, „Žaliasis centras“ produkto vadovė Jolita Grigienė.

 

Daržu rūpintis reikėtų pradėti dar rudenį

Pasak pašnekovės, pradėti rūpintis daržu ateinančiam sezonui reiktų rudenį, tačiau, jei to nepadarėte - pavasario darbus galite pradėti kai tik leis oro sąlygos - pašalui išėjus iš dirvos. „Pirmasis darbas. Kurį būtina atlikti – suplanuoti šiųmečio daržo išdėstymą. Tik tinkamai tai atlikę galėsite džiaugtis gausiu derliumi. Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Geriausią derlių užauginsite, jei sklypas bus lygus ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius“, – teigia J. Grigienė.

Ne mažiau svarbus darbas yra ir savojo daržo dirvos tipo išsiaiškinimas, kadangi dirvos rūgštingumas ar šarmingumas, kitaip tariant pH, gali smarkiai paveikti augalų galimybę maitintis. Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jos atsiras smulkūs burbuliukai – dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Žinoma, patikimiausias būdas nustatyti dirvos pH, įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles.

 

Kaip atsakingai paskirstyti daržo plotą?

Specialistės teigimu, planavimą dera pradėti nuo apsisprendimo, kokias kultūras auginsite, ir informacijos apie augalų sodinimo atstumus paieškų. „Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Juk gali būti ir taip, jog tiesiog turite nepakankamo dydžio daržą viskam, ką norite užsiauginti. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks, koks ir turi būti. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas“, – pasakoja J. Grigienė.

Taip pat planuojant daržą, labai svarbu patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų: kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumamėgius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Šiaurinė pusė labiau tinkama ridikams, ropėms ar špinatams, salotoms.

 

Ką sėti pirmiausiai, o ką pataupyti ateičiai?

Anot J. Grigienės, pirmiausiai svarbu užsiauginti ilgos vegetacijos daržovių daigus. „Anksčiausiai sėjame paprikas, pomidorus, baklažanus, salierus, kadangi šios kultūros yra auginamos tik iš daigų, o jų derliui subręsti reikia nemažai laiko. Tuo tarpu į lysvę lauke pačiam ankstyviausiam pavasario derliui sėjame trumpos vegetacijos daržoves – ridikėlius, lapines salotas, špinatus, gražgarstes – jų derliumi galėsime mėgautis po 30-45 dienų“, – teigia pašnekovė.

Specialistė atkreipia dėmesį į tai, jog itin svarbu, kokias sėklas išsirenkate ir kur jas įsigyjate. „Kokybiškos sėklos turi atitikti LR įstatymuose nustatytus daigumo, švarumo reikalavimus, o sėklų pardavėjas turi turėti tai patvirtinantį sertifikatą. Sėklos pakuotėje turi būti nepažeistos (sausos, nesupelijusios, nesulūžusios), tačiau jos gali būti nevienodo dydžio, kadangi dydis neturi įtakos daigumui“, – teigia J. Blužaitė ir pažymi, jog nesilaikant kultūrai būtinų agrotechninių reikalavimų galite ir iš 100% daigumo sėklų neturėti nei vienos sudygusios. Pavyzdžiui, taip gali atsitikti, kai kultūra pasėjama ne laiku, per giliai, yra nepalaistoma, neužtikrinama sėklos dygimui būtina temperatūra ir kt.

 

Komentarai: