Meniu
GRĮŽTI Į TINKLARAŠTĮ

Tradicinė žuvienė: patarimai, įdomybės bei mitai

2018-06-13 , Maistas


Atšilus orams vis daugiau laiko leidžiame gamtoje, taigi tikriausiai natūralu, jog ten persikelia ir maisto gamyba. Specialistai šiltuoju sezonu rekomenduoja gamtoje ruošti ne tik įvairius mėsos patiekalus, bet nepamiršti ir žuvies. Šį kartą su profesionalais detaliau kalbamės apie žuvienę.

 

Pagrindinės taisyklės

Anot „Ogmios mieste” įsikūrusios parduotuvės „Šiaurės jūra” gamybos vadovo Gintaro Krutkevičiaus, tradicinė žuvienė yra verdama ant laužo. „Jau nuo senų senovės žuvienė ir laužas yra du neatsiejami dalykai. Tai ne tik tradicija. Tai savotiškas ritualas, dėl kurio iš dalies keičiasi ir patiekalo skonis. Žuvienę ant laužo reikia virti iš lėto, neskubant”, – pasakojo specialistas.

Pagal papročius tradicinei žuvienei turi būti naudojamas vanduo iš ežero arba upės, esančių netoliese. Negana to, patiekalui naudojama žuvis taip turi būti pagauta tą pačią dieną vietoje. „Svarbu prisiminti, kad iš senos žuvies geros, sodraus skonio žuvienės išvirti neįmanoma. Sultinys šioje sriuboje yra pagrindinis elementas, tad jam reikia skirti daugiausia dėmesio”, – sakė G. Krutkevičius.

 

Sultinio gaminimo eiga

Žuvienės sultinys turėtų būti verdamas keliais etapais. Pirmiausia, vadinamąją sultinio bazę, reikėtų virti iš prastesnių žuvų, jų galvų bei kaulų. Anot pašnekovo, tradicinės žuvienės sultinys yra verdamas tik iš tą dieną pagautų žuvų galvų. „Vienintelė taisyklė, kurią reikėtų žinoti, tai kad iš žuvies būtina išimti žiaunas. Jeigu to nepadarysite, sultinys bus kartus ir neskanus. Jaudintis dėl žuvies akių ar panašių dalių nereikėtų. Kaip tik, tradiciškai žuvies galva turi būti verdama su akimis”, – patarė „Šiaurės jūros” gamybos vadovas.

Kai sultinys iš prasčiausių žuvies dalių išverda, galvas, kaulus ir kita reikėtų išimti. Tuomet metas kitoms žuvienės sudedamosioms dalims – morkoms, bulvėms, žalumynams. Specialisto teigimu, senovėje žmonės į žuvienę dėdavo tai, ką patys užaugindavo arba ką rasdavo miške. Svarbiausia nesudėti labai daug ingredientų, o geriau leisti kiekvienam atskleisti savo skonį.

Galiausiai, kai žuvienės skonis jau geras, metas dėti vertingiausius žuvies gabaliukus. Jie išverda itin greitai. „Nepamirškite, kad žuvis greitai suyra. Ji neturi būti žalia, bet ir neturi suirti į mažas gabaliukus. Šiuo momentu svarbu sriubą nuolat stebėti. Gera žuvienė turi būti skaidri, negali būti susidariusių putų”, – kalbėjo G. Krutkevičius.

 

Įdomybės bei mitai

Prieš patiekiant žuvienę senoliai imdavosi įvairių papročių. Vienu metu itin populiaru buvo į sriubą merkti rusenančią malką, vadinamąjį nuodegulį. Pasak specialisto, buvo plačiai tikėta, kad tai ne va dezinfekuoja patiekalą.

Sovietų laikais gimė ir kita tradicija – į žuvienę pilti degtinės. Nors didelėje temperatūroje alkoholis kaip mat išgaruoja, tikima, kad taip daryta taip pat dėl dezinfekcijos.

G. Krutkevičius teigia, kad tokie ritualai realiam sriubos skoniui jokios įtakos nedaro: „Vienintelis mano patarimas būtų į šią sriubą nedėti grietinės. Ji turi būti skani ir be jos”.

Komentarai:

#ogmiosmiestas